- kukulakis
- kukùlakis, -ė smob. (1), kukulãkis (2) Grš menk. kas su didelėmis akimis, išverstakis: Akys ant kaktos iššokę – baisus kukùlakis Gs. Kukùlaki, kukùlaki, išverstaaki! Dkš. Tokios mergučės kukùlakės, akys kai kukuliai Skr. Pelėda yr kukulãkė Varn. Cibulakiai, kukulakiai, stipinakiai, torelakiai – tai broliukų akys JV768. Tas kukùlakis vėl spokso į mus Alk. | Tokios kukulãkės (niekam tikusios, veltėdės) dar nemačiau! Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.